Anturis yra ajerinių šeimos gėlė. Savaime auga tropikuose: Brazilijoje, Gvatemaloje, Peru, Kolumbijoje, Rytų Indijoje. Amerikos tropikuose auga apie 200 rūšių. Tai visžaliai augalai su šliaužiančiais, laipiojančiais, stačiais stiebais. Kaip ir daugumos ajerinių šeimos augalų, lapai puošnūs, dekoratyvūs.

Didysis antūris
Gausiašaknis anturis
Karališkasis anturis
Andrės Anturis
Sidabrinis anturis
Šercerio anturis

Anturiai dauginami sėklomis ir kerelio dalijimu. Surinktas sėklas reikia tuoj pat sėti. Prieš sėją jos parą mirkomos silpname kalio permanganato tirpale. Po to išdėstoma ant filtravimo popieriaus arba ant perlono Petri lėkštelėje. Daiginama 25 C temperatūroje, drėkinama pagal reikalą. Galima sėti ir dėžutėse į lapinės ir durpinės žemės mišinį, tačiau taip pasėjus dalis daigelių sunyksta. Dažnai įsiveisia dumblių ir jaunus daigelius sunaikina. Dygsta lėtai, ypač senos sėklos.

Paaugę daigai atsargiai sodinami į lapinės ir durpinės žemės mišinį, į kurį dar primaišoma susmulkintų baltųjų samanų ir medžio anglies gabaliukų. Pasodinus kambarinė gėlė laikoma šiltoje vietoje.

Kerelis dalijamas pavasarį. Anturio šaknys labai trapios, todėl persodinant stengtis nepažeisti šaknų. Padarytas žaizdas reikia apibarstyti trinta medžio anglimi. Dalijant atskiriami šoniniai ūgliai. Ūgliai bent su viena šaknimi sodinami į vazonus, o neturintys šaknų – į dauginimo dėžę su smėliu ir laikomi šiltai, kol išleis šaknis. Persodinimui imama po 1 dalį lapinės ir durpinės ir 2 dalis velėninės žemės su gerai perpuvusiu mėšlu. Į paruoštą mišinį dedama truputi medžio anglies ir samanų. Vazonas turi būti platus, plokščias, nes anturio šaknys išsidėsto paviršiuje. Dugne įrengiamas drenažas iš vazono šukių ir rupaus smėlio. Pasodinus reikia palaistyti ir laikyti šiltoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Laistoma saikingai, iki įsišaknijimo patariama retkarčiais nupurkšti.
Suaugęs anturis laikomas 20 C patalpoje, reguliariai laistomas kas dvi dienos (20 – 25 C temperatūros vandeniu). Pavasarį ir vasarą būtina apsaugoti gėlę nuo tiesioginių saulės spindulių. Anturis yra jautrus skersvėjams, šaltam orui. Papildomai tręšiamas išrūgusiomis karvių mėšlo srutomis (litras srutų 10 l. vandens ir 20 g. superfosfato). Neturint srutų, tręšiama mineralinių trašų mišiniu (2-4 g. litrui vandens). Šercerio anturis nepakenčia stiprių koncentracijų (1 l. vandens 2 g. trąšų).
Anturis žydi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Nuskinti žiedai ilgai laikosi vandenyje. Vienas augalas išaugina 7-8 žiedus. Anturis pradeda žydėti po trejų metų.
Kambarinė gėlė tinka interjerams puošti su smulkialapiais augalais: gebene, paparčiais.

Tagged with:
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>