Dizigoteka

Dizigoteka – gėlė

Puošnioji dizigoteka ( Dizygotheca elegantissima Vig. Et Gull., sin. Aralia elegantissima Hort. ). Aralinių ( Araliaceae ) šeimos augalas. Rytų Azijoje auga apie 200 rūšių. Dažniausiai visžaliai krūmai. Šiltnamiuose ir kambariusoe auginama dėl gražios lapų formos. Lapai pirštiški, tamsiai žali, vaškuoti, susideda iš 6 plonų lapelių, apatinė jų pusė šviesiai žalia, kraštai pjūkliški, kapyti. Žiedai neryškūs, gelsvai balti. Vaisius – uoga.

Dauginama auginiais kovo – balandžio mėnesiais. Įsišaknyja po 4 – 5 savaičių. Iš pradžių auga lėtai, vėliau sparčiai. Sodinama į lengvos velėninės ir perpuvusios mėšlinės žemės mišinį. Jauni augalai persodinami kismet, suaugę – kas dvieji treji metai. Tręšiama srutomis ( 1:5 ) arba mineralinių trąšų mišiniu ( 5g mišinio litrui vandens ) kartą per savaitę. Žiemą netręšiama.

Vasarą gėlė laistoma gausiai. Galima laikyti lauke, nesaulėtoje vietoje. Žiemą laistoma saikingai. Geriau laikyti vėsesniuose kambariuose ( 10 -20 C˚ ). Geriausiai auga 15 -20 C˚ temperatūroje.

Norint suformuoti gražios formos gėlę, reikia genėti. Genima pavasarį. Dizigoteka atspari dulkėms, sausam orui, gali augti ir tamsesnėse patalpose.

Tinka interjerams puošti, statomos pavieniui ir grupėse su stambialapėmis gėlėmis.

Difenbachija

Difenbachija – gėlė

Margalapė difenbachija. (Dieffenbachia picta ( Lodd ) Schott. ). Ajerinių ( Araceae ) šeimos augalas. Kilęs iš Brazilijos. Lapai stambūs, plačiai elipiški, šviesiai žali,su gelsvomis, baltomis dėmėmis. Augalas sparčiai auga.

Bausio difenbachija (Dieffenbachia × bausei hort ). Išvesta, sukryžminus D. picta × D. weirii. Lapkotis tvirtas, stačias. Lapai pailgai elipiški, 15 -20cm ilgio, 10 cm pločio, gelsvai žali, su tamsiai žaliomis, baltomis dėmėmis, gyslos labia ryškios.

Gėlė dauginama stiebo gabalais ir viršūniniais auginiais. Stiebas peraugusių augalų pjaustomas 5 – 6 cm gabalais, kurie apibarstomi trinta medžio anglimi. Gabaliukams ledžiama apdžiuti, paskui horizontaliai jie sodinami į dauginimo dėžę. Kad greičiau įsišaknytų, galima apvelti indolilacto rūgšties imedžio anglies milteliais. Dauginimo dėžė šildomaiš apačios ( 30 C˚ ). Kai prasikala šaknys ir užauga ūglis, sodinama 8 cm skersmens vazonuose į lapinės, velėninės ir durpinės žemės mišinį. Lapinė žemė imama ne visiškai perpuvusi.Žemės rūgštingumas pH 4,5 – 5,5. Persodinti augalai laikomi šiltai, retkarčiais nupurškiami. Persodinami kas 3 metai. Vasarą laistomi gausiai, retkarčiais nupurškiami, žiemą saikingai. Geriau laistyti šiltu vandeniu.

Difenbachija tręšiama srutomis arba mineralinių trąšų mišiniu ( 1g litrui vandens ). Žiemą augalai netręšiami. Gerai auga kambariuose 16 – 18 C˚ temperatūroje, žemesnėje augalai gali žūti. Geriau auga šviesiuose kambariuose.

Gražiai atrodo pavieniui augančios ir kompozicijose su žalialapiais augalais. Jos margi lapai kompoziciją pagyvina.

cikas

Cikas – gėlė

Paprastasis cikas ( Cycas revolute Thunb. ) cikinių ( Cycaceae ) šeimos dvinamis augalas. Gėlė auga Kinijoje, Japonijoje. Jis panašus į plunksnišką palmę. Stiebas kolonos formos, su trumpais, tarytum čerpiškais lapkočių likučiais. Lapai plunksniški, odiški, tamsiai žali, jauni panašūs į paparčio lapus, susisukę į spiralę.

Dauginimas sėklomis, ataugomis, rečiau stiebo dalimis. Auga lėtai. Sodinama į velėninį, inspektinės ir lapinės žemės mišinį ( lygiomis dalimis ). Persodinimas kas 3 -6 metai, kai vazone lieka mažai žemių ir šaknys iškyla į paviršių. Persodinant šaknų pjaustyti negalima. Kartais cikas numeta lapus arba šaknys. Tokiu atveju sodinamas stiebas. Pasodinus laikoma šviesioje, šiltoje vietoje, dažnai purškiama. Kambariuose cikas auga gerai. Vasarą laistoma saikingai, retkarčiais patariamanupurkšti, o žiemą labia retai, tik kad augalas neperdžiūtų. Drėgnoje žemėje dažnai pradeda pūti šaknys. Geriau auga ir lapai būna gražesni, kai žemė šiek tiek apšildoma ir laikoma šviesioje vietoje. Kambarinė gėlė auga ir tamsesnėse patalpose.

Bilbergija

Bilbergija

Bilbergija yra bromelinių ( Bromeliaceae ) šeimos augalas. Bilbergijų yra apie 60 rūšių, dauguma jų yra epifitai, auga ant medžių, dalis – žemėje. Lapai sudaro skrotelę. Žiedai susitelkę į varpas; apyžiedis ryškus. Bilbergija buvo pavadinta švedų botaniko Johannes Billberg, gyvenusio 1772 – 1844 m., garbei. Iki šiol bilbergijos auginamos botanikos soduose ir pavienių mėgėjų. Jos gerai auga kambariuose. Vertinamos šios bilbergijų rūšys.

Porto bilbergija ( Billbergia porteana Brongt. ). Lapai odiški, su raudonomis ir gelsvomis dėmėmis, 5 cm pločio, skrotelėje po 5-7. Žiedynkotis baltas, lyg miltuotas. Žiedai 7-8 cm ilgio, pažiedės rožinės arba karmino spalvos, vainiklapiai žali.

Sanderso bilbergija ( B. saundersii Bull. ). Kilusi iš Brazilijos. Lapai spalvoti, nusėti baltomis dėmėmis, 35 cm ilgio, 4 cm pločio, apatinė pusė raudonai ruda.

Svyrančioji bilbergija ( B. nutans Wendl. ). Kilusi iš Brazilijos. Augalas bestiebis. Lapai tamsiai žali, odiški, lencetiški ( linkę suktis į vamzdelį ), 1 cm pločio, 30-35 cm ilgio, nusmailėjusiomis viršūnėmis, pakraščiai aštriai dantyti, apatinė jų pusė balzgana, lyg su apnašomis. Vieno augalo skrotelėje būna 12-15 lapų. Iš skrotelės vidurio išauga žiedynkotis su varpišku žiedynu. Jį sudaro atskiros varputės, kurias gaubia spalvingos pažiedės. Žydinti varpa primena vaivorykštę, nuspalvinta mėlynos, raudonos, geltonos spalvos varsomis. Žydi sausio – kovo mėnesiais, apie 3-4 savaites. Žydėjimo laikas gali keistis priklausomai nuo augalo ramybės periodo.

Bilbergija dauginama kerelio dalimis – ataugomis ir sėklomis. Daugiausia ataugų būna jaunų augalų. Seni augalai peržydėję taip pat išleidžia po kelias ataugas. Ataugos atskiriamos nuo augalo tik tada, kai išaugina šaknis. Pasodinus būtina laikyti dvi savaites šiltoje patalpoje. Sėklomis dauginti sudėtingiau, todėl kambariuose geriau dauginti vegatatyviu būdu – ataugomis. Bilbergijos sėklos smulkios, be to, greit netenka daigumo. Sėklos sėjamos į lapinės žemės ir smėlio sterilų mišinį, nes jaunus daigelius dažnai puola dumbliai. Laikoma 25 C˚ temperatūroje. Sudyksta po 2-4 savaičių. Sudygę augaliukai auginami kimininių samanų ir lapinės žemės mišinyje. Paagę augalai sodinami į pusiau perpuvusios lapinės ir durpinės žemės mišinį, pridėjus į jį truputį medžio anglies, o kad žemė nesupultų, primaišoma šiek tiek smėlio. Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – kas dvieji treji metai. Tinkamiausias persodinti laikas yra balandžio – gegužės mėnesiai.

Vasarą kambarinė lapinė gėlė laistoma gausiai, nemėgsta kalkingo vandens. Tręšiama negausiai tiek organinėmis, tiek mineralinėmis trąšomis (1 g trašų litrui vandens ). Žiemą tinkamiausia 12 – 18 C˚, vasarą 15 25 C˚ temperatūra. Bilbergijai reikia gaug šviesos. Jos stokojant, gėlė silpniau žydi. Pakenčia ir sausą iorą, todėl gali papildyti kambarinių gėlių sortimentą.

Smulkialape begonija

Begonijos, rūšys, dauginimas, priežiūra

Koralinė begonija ( B. coralline Carr. ). Ši beginija gauta hibridiniu būdu, sukryžminus B. coralline su B. teusheri. Augalas krūmo pavidalo. Stiebas apie 1 m aukščio, jo pagrindas truputį sumedėjęs. Lapai vidutinio dydžio, širdiškai lancetiški, nusmailėjusia viršūne, šviesiai žali, su sidabrinės spalvos dėmėmis, pakraščiai dantyti. Žiedai didelėse kabančiose kekėse, raudoni, žvilgantys.

Žydi gausiai ir ilgai pavasarį ir vasarą. Kambariuose auga gerai. Senesni augalai meta lapus, lieka pliku stiiebu, todėl reikia pakeisti naujais. Dauginama viršūniniais auginiais ir stiebo dalimis. Stiebas pjaustomas gabalėliais su 3-4 akutėmis.

Krednerio begonija (B. crednerii Haage et Schmidt ). Gauta, sukryžminus B. scharfiana su B. metalica. Krūmas stačias, stiprus. Lapai ovališki, nusmailėjusia viršūnėle, netaisyklingi, pakraščiai kiek karpyti, tamsiai žali rausvo atspalvio, lapai plaukuoti, su iškilusiais tarpugysliais, apatinė jų pusė raudonai ruda. Žiedai balti, susitelkę kekėse, išorinė jų pusė labia plaukuota. Gerai auga šiltuose kambariuose, pakenčia sausą orą.

Melsvalapė begonija ( B. limmingheiana Movr., sin. B glaucophylla Hook, B. laucophylla scandens hort.). Kilusi iš Brazilijos. Stiebas kiek svyrantis, gausiai apaugęs lapais. Lapai ištisiniai, melsvai žali, kiaušiniški, šiek tiek plaukuoti. Lapkočiai trumpi. Žiedai raudoni, sisitelkę nedidelėse kekėse, ant trumpo žiedynkočio. Žydi vasarą. Auginama kambariuose, gerai pakenčia sausą orą. Gerai auga 15-18 C˚ temperatūroje. Dauginama auginiais ir lapais.

Masono begonija ( B. meallica G.Schmith. ). Kilusi iš Brazilijos. Stiebas smarkiai šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai metalo blizgesio, tamsiai žali violetinio atspalvio ( apatinė jų pusė purpurinė ), širdiški, dantyti, nusmailėjusia viršūne. Žiedynkotis ilgas, rudai raudonas, plaukuotas. Žiedai balti arba rausvi, nelabai puošnūs. Žydi vasarą. Gerai auga kambariuose, nereikli. Šviesioje patalpoje gražiai atrodo ir žiemą, ir vasarą. Lapų nemeta.

Rausvalapė begonija ( B. rubella hort. ). Lapai stambūs, ryškiai žali su juodai rudomis sėmėmis, pakraščiai giliai karpyti. Lapkočiai ilgi, plaukuoti. Gerai auga vėsesnėse patalpose 16-17 C˚temperatūroje. Dauginama lapais ir ataugomis.

Smulkialapė begonija ( B. foliosa H. B. K. ). Kilusi iš Kolumbijos. Užauga 40-45 cm aukščio. Stiebas netaisyklingai vėduokliškas, tamsiai raudonas. Lapo lapeliai elipsiški, siauri, dantytais pakraščiais, žali. Žiedai balti, smulkūs. Ši begonija įdomi forma, šakučių išsidėstymu. Auga greit. Dauginama viršūniniais auginiais. Gerai auga 15-18 C˚ temperatūroje.

Begonija svyruoklė ( B. scandens Schwartz. ). Kilusi iš Jamaikos. Siebas laipiojantis, šakos gausiai apaugusios ovališkais, smailiaviršūniais, aštriai dantytais, žvilgančiais, žaliais lapais. Žiedai balti, žydi ankstipavasarį. Kambariuose auginama kaip svyrantis augalas. Gerai auga 16-18 C˚ temperatūroje, pakenčia ir tamsesnes patalpas. Dauginama viršūniniais auginiais.

Smaragdinė begonija ( B. imperialis Lem. ). Kilusi iš Meksikos. Stiebas silpnas, beveik šliaužiantis žeme, gausiai apaugęs gražiais, širdiškais, smarkiai plaukuotais, tamsiai žaliais lapais. Žiedai balti, maži, nedekoratyvūs.

Begonia imperialis cv. Gruss an Erfurt – lapai šviesiai žali su tamsiai žaliu piešiniu. Begonija gerai auga 18-20 C˚ temperatūroje. Nepakenčia siesioginių saulės spindulių, geriau auga tamsesnėse patalpose. Dauginama stiebo dalimis ir lapais. Padaugintai reikia šilumos; gerai įsišaknyje dauginimo dėžutėje. Reikia dažnai vėdinti ir palaikyti drėgną aplinką.

Žvilgančioji begonija ( B. lucerna hort. ) gauta, sukryžminus B. corollina × B. richardsiana. Stiebas tvirtas, smarkiai šakotas, užauga iki 1,5 m aukščio. Lapai ovališki, žali, žvilgantys, su sidabrinės spalvos dėmėmis, apatinė pusė raudonai violetinė. Žiedai iškilę ant stipraus žiedynkočio, rausvi, stambūs, susitelkę į kekes, puošnus. Gerai auga šviesiose kambariuose. Temperatūros atžvilgiu nereikli. Senesni augalai priš žiemą numeta dalį lapų, ir stiebo apatinė dalis lieka plika. Tokius augalus reikia pakeisti naujais.

Kampuotoji begonija ( B. anguliaris Raddi). Kilusi iš Brazilijos. Augalas labia šakotas. Stiebas, žolinis, šakos truputį išlinkusios. Lapai vidutinio dydžio, lancentiški, nusmailėjusia višūne, asimetriškų pagrindu, trumpakočiai, tamsiai žali, žvilgantys, su šviesiomis gyslomis, apatinė pusė rausvai violetinė ( rausva). Žiedai smulkūs, balti, neryškūs. Vertinama dėl puošnių, dekoratyvinių lapų. Dauginama viršūniniais auginiais. Tinkamiausia kambario temperatūra 18-20 C˚.

Dauguma begonijų dauginamos lapais. Dauginimui visas lapas imamas tik smulkesnių begonijų ( B. incana, B. tomentosa ), nes dideli lapai užima daug vietos. Seni lapai sunkiai išleidžia šaknis, lėtai šaknyjesi, visai jauni taip pat netinka, nes greit supūva. Dauginimui imami tik sveiki, išsivystę lapai; ypač pavojinga dauginti sergančius miltlige, nes padauginus daug jų žūva.

Lapas laužiamas su lapkočiu. Prieš sodinamą lapkotis sutrumpinamas iki 2,5-3 cm ilgio ir tuojau pat sodinama į dauginimo dėžę 3-4 cm atstumu ( 400 lapų į 1 m² ). Labai tankiai susodinti augalai gali pūti, nes prie jų neprieina oras. Kuoleliu padaroma skylutė, po to sodinamas lapas 1 cm gyliu ir gerai apspaudžiamas, kad laikytųsi. Giliai pasodinti lapai ilgai neišleidžia šaknų, sekliai pasodinti greit įsišaknija. Pasodinus palaistoma,. Stambiais lapais begonijos – B. rex, B. diadema, B. rubella ir kitos – dauginamos lapo gabaliukais. Lapalakštis supjaustomas palei gyslas trikampiais gabaliukais. Gabaliukai sodinami įstrižai 2 ×2 cmatstumu, 1 cm gyliu. Galima dauginti ir lapais. Šie dedami į dauginimo dėžę taip, kad apatinė pusė gerai prigultų prie sbstrato. Prieš sodinant palei gyslas daromos skersinės įpjovos ir prispaudžiama akmenuku.

Galima dauginti ir kvadratiniais gabaliukais. Taip pjaustant, gaunama daugiau sodinamosios medžiagos. Daroma taip. Lapas dedamas ant lygios vietos ir, naudojant liniutę, supjaustomos 1 cm ilgio juostelėmis, Išpjautos juostelės dedamos viena ant kitos ir supjaustomos 1 cm pločio. Gabalėliai išdėstomi ant substrato dauginimo dėžėje ir užberiami gerai išplauto smėlio sluoksniu. Geriausia dauginti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Tuo metu būna geriausiai išsivystę lapai. Be to, padauginti šio laiku, pavasarį tinka realizuoti. Krūminės formos begonijos ( B. lucerna, B. coralline ) dauginamos stiebo gabalais. Stiebas pjaustomos gabaliukais su 3-4 akutėmis ir sodinama į dauginimo dėžę.

Kitų rūšių begonijos dauginamos viršūniniais auginiais. Jie pjaunami su 2-3 lapais, nes trumpesni supūva. Dauginimui imami gerai subrendę, bet nesumedėję auginiai. Dauginama balandžio mėnesį. Įsišaknija po trijų savaičių.

Stiprias šaknis išleidę augalai sodinami į lapinės, inspektinės, durpinės žemės mišinį ( 2:1:1 ), primaišiusšiek tiek smėlio. Galima naudoti ir velėninės, lapinės, durpinės, mėšlinės žemės mišinį lygiomis dalimis. Į minėtą mišinį pridedama 2 kg kaulų iltų ir 1 kg kalio druskos ( 1 m³ žemės ).

Persodinant begoniją galima dauginti kero dalimis. Kai kurių rūšių begonijos dauginamos šakniastiebių dalimis. Vasarą laistoma gausiai, purkšti negalima, nes atsiranda ant lapų dėmių. Žiemą laistoma saikingai. Drėgnai aplinkai sudaryti šalia statomas indas su vandeniu arba dedama drėgnų samanų. Tręšiama mineralinių trąšų mišiniu ( 5g litrui vandens ). Silpnai augančios begonijos tręšiamos vien amonio salietra ( 1 g litrui vandens ). Baigiama tręšti rugsėjo mėnesį. Begonija nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Daugumą begonijų, kurios greit auga ( B. coralline, B. lucerna ir kt. ), pavasarį reikia senėti. Genima begonija užauga gražios formos. Geriau auga pastovioje ( 18-20 C˚) temperatūroje. Kai kurios rūšys auga ir žemenėje temperatūroje.

Dauguma aprašytų begonijų gerai auga kambariuose, tinka įstaigoms dekoruoti. Dabar pasigendama gražiais lapais gėlių, kurios puoštų vaikų darželius, mokyklas, kambarius ir mūsų darbovietes. Tą spragą gali užpildyti puošnios, orginalios formos begonijos.

Karaliskoji begonija

Begonijos – kambarinės gėlės

Bunko begonija ( B. Bunchii hort. ). Šakniastiebis ir stiebas šliaužiantis. Gėlė 30-40 cm aukščio. Lapai apskriti, širdišku pamatu, tamsiai žali, blizgančiu paviršiumi, garbanotais pakraščiais, apatinė jų pusė šviesiai violetinė su šviesiomis gyslomis. Žiedai maži, šviesiai rausvi. Žydi pavasarį.

Dauginama auginiais, šakniastiebio dalimis. Gerai auga kambariuose ( 16-18 C˚ ). Atspari dulkėms, sausam orui. Tinka interjerams puošti; derinama su daugeliu kambarinių gėlių.

Dėmėtoji begonija ( B. maculate Raddi ). Kilusi iš Brazilijos. Stiebas šakotas. Lapai pailgai kiaušiniški, nusmailėjusia viršūne, tamsiai žali, išmarginti mažomis didelėmis dėmėmis. Žiedai žalsvai balti, nedekoratyvūs. Gerai auga 16 C˚ temperatūroje. Dauginama auginiais ir kero dalimis.

Feasčio begonija ( B. feastii hort. ). Stiebas šliaužiantis, šiek tiek kylantis. Gėlė 30 cm aukščio. Lapai apskriti, širdišku pamatu, tamsiai žali, blizgantys, pakraščiai apaugę baltais plaukeliais, apatinė jų pusė violetiškai rausva, gyslos šviesiai žalios. Žiedai šviesai rausvi, smulkūs. Žiedynkotis ilgas, iškyla virš lapų. Žydi žiemą 2-3 mėnesius, Vertinama dėl dekoratyvinių lapų.

Dauginama stiebo auginiais ir šakniastiebio dalimis, pavasarį. Gerai auga šiltuose kambariuose ( 15-18 C˚ ). Plačiai naudojama interjerams puošti (sudaromi įvairūs deriniai kartu su kitomis gėlėmis ).

Karališkoji begonija ( B. rex Putz. ) į Europą buvo atvežta prieš 100 metų iš Rytų Indijos. Vėliau, kryžminant karališkąją begoniją su kitomis begonijomis ( B. imperialis, B. decora, B. incarnate, B. diadema ), gauta daug gražių hibridinių formų. Šakniastiebis rumpas, mėsingas, šliaužiantis. Augalas labia apaugęs atsilošusiais plaukeliais. Lapai dideli, pliki, pakraščiai karbuoti, karpyti. Aplink lapalakštį toliau nuo kraštų eina sidabriškai balta juostelė. Lapkočiai ilgi, rausvi, išauga iš antžeminio šakniastiebio. Žiedai baltai rausvi nedekoratyvūs.

Kadangi tarp hibridinių begonijų ryškiausi karališkosios begonijos ir B. diadema požymiai, todėl karališkoji begonija skirstoma į dvi grupes: B. rex ir B. diadema Lind.

B. rex grupės augalų lapai didesni, lapalakštis ištisinis, pakraščiai kiek karbuoti.

B. diadema grupės augalų lapai mažesni, giliai karpyti, pakraščiai dantyti. Šios grupės augalai yra originalios formos.

Karališkoji begonija gerai auga tamsesniuose kambariuose, tačiau, stokojant šviesos, lapai netenka gražios spalvos, išnyksta jų puošnūs raštai. Tinkamiausia kambario temperatūra yra 15-18 C˚. Vasarą btina saugotinuo tiesioginių spindulių.

Įdomesnės karališkosios begonijos grupės veislės:

‘Demon’. Lapalakščio vidus ir pakraščiai tamsiai raudoni su žaliu atspalviu. Vidurinėje lapo dalyje plati, ryškiai raudona dėmė.

‘Friede’. Lapai matiniai, raudoni, ties pamatu tamsesni, į viršų šviesėjantys, išilgai gyslų eina siauri tamsesni dryžiai.

‘König Heinrich’. Lapai purpuriškai raudoni, ties pamatu tamsesni, į viršų šviesėjantys, išilgai gyslų eina siauri tamsesni gryžiai.

‘Louise Closson’. Lapai žalios sidabrinės spalvos, apatinė pusė tamsesnė, viršutinė ryškesnė, palei gyslas vingiuoja tamsesni dryžiai.

‘Olympia’. Lapai ryškiai žali, tamsiai raudonomis juostomis išilgai gyslų.

Gražesnės B. diadema grupės veislės:

‘Abentrot’.Lapai rausvi, apatinė pusė tamsiai purpurinė, gyslos tamsesnės.

‘Brokenhexe’. Lapai ryškiai žali su raudonomis dėmėmis.

‘Fee’. Lapai sidabriški pilki rausvo atspalvio.

‘Forelle’. Lapai žali su raudonomis dėmėmis, kraštai sidabriški.

‘Morgenrot’. Lapai rausvi su šviesesniais dryžiais išilgai gyslų, apatinė lapų pusė tamsiai purpurinė.

‘Princess’. Lapai su ilgais lapkočiais, ryškiai žali, apatinė pusė tamsiai rausona, aplei gyslas yra platūs, tamsiai rausoni dryžiai.

Karališkoji begonija dauginama tik lapais.

Barscialape begonija

Barščialapė begonija (B. heracleifolia Cham. Et Schlecht.)

Barščialapė begonija ( B. heracleifolia Cham. Et Schlecht. ) kilusi iš Maksikos. Stiebas trumpas, stiprus,apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Šaknestiebis šliaužiantis. Kambarinės gėlės lapai išauga ant ilgų lapkočių, 40-50 cm ilgio, gražūs, dideli, plaštakiški, giliai karpytais, dantytaispakraščiais, su 7-9 skiautėmis, purpuriniai tamsiai žalio atspalvio. Žiedai rausvi, kompaktiškoje kekėje, iškyla virš lapų ant aukšto plaukuoto žiedynkočio. Gerai auga 16-18 C˚ temperatūroje. Žiemą laistoma saikingai. Nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Begonija dauginama ataugomis, kurios išauga šalia pagrindinio augalo.

begonija

Begonija (Begonia L) – kambarinė gėlė

Į Angliją pirmoji begonija ( B. nitida ) buvo įvežta 1777 m. Po to kasmet naujos begonijų rūšys plito visose Europos šalyse. Begonijos yra kilusios iš drėgnų tropikinių Amerikos miškų. Tai begonijių ( Begoniaceae ) šeimos žoliniai augalai, krūmai, puskrūmiai. Gentyje yra apie 1000 rūšių. Begonijų lapai pavieniai, beveik visada asimetriniai, įvairios formos, spalvos ir dydžio. Žiedai keturnariai, be taurėlapių. Tame pačiame augale būna ir vyriškieji, ir moteriškieji žiedai. Sėklos labai smulkios. Vaisius – tribriaunė dėžutė, apgaubta trimis nelygiais sparneliais.

Vienos begonijos yra žemaūgės, vos keliolikos ventimetrų ( B. semperflorens), kitos užauga iki 1,5 m ( B. lucerna ). Stiebai taip pat labai įvairūs: vienų iš dalies sumedėję ( B. corallina ), kitų žolini, stačias, tvirtas ( B. incarnata ), svyrantis ( B. convolvulaceae ). Šaknys taip pat įvairios: gumbinės (B. tuberhybrida ), plonos smulkios ( B. semperflorens ) šaknys, yra antžeminiai ir požeminiai šakniastiebiai (B. rex, B. peltata ). Labai įvairus begonijų lapai. B. foliosa – labai smulkūs, B. rex – stambūs, įvairių spalvų ir atspalvių.

Labai svarbu parinkti begonijos rūšis gražiais lapais, kad jos kambariuose gerai atrodytų visą laiką.

aukuba

Aukuba (Aucuba Thunb) – kambarinė gėlė

Japoninė aukuba (Aucuba japonica Thunb) sedulinių ( Cornaceae ) šeimos visižalis krūmas. Savaime auga Kinijoje, Japonijoje. Lapai ovališki, tamsiai žali, žvilgantys, odiški. Žiedai neryškus, balzgani.

Kambarinė gėlė dauginama auginiais ir sėklomis. Ūgliai pavasarį pjaunami 8 cm ilgio ir sodinama dauginimo dėžėse į drėgną smėlį. Pasodinus pridengiama stiklu ir laikoma 18-20 C˚ temperatūroje. Įsišaknyję auginiai sodinami į velėninės ir lapinės žemės mišinį. Jauni augalai persodinamu kas antri metai, senesi rečiau, kas ketveri. Tinkamiausias persodinti laikas yra kovo – balandžio mėnesiai. Aukuba galima dauginti ir sėklomis, tačiau jos greit netenka daigumo. Sėjamos tikšviežios sėklos, dygsta lėtai. Sėjama į velėnines žemės ir smėlio mišinį.

Aukubos šaknys labai trapios, todėl persodinant reikia elgtis labia atsargiai. Norint išauginti gražios formos krūmelį, anksti pavasarį augalą reikia genėti. Žiemą laistoma saikingai, laikoma vėsioje patalpoje ( 8-10 C˚ ). Gerai auga ir šviesiose, ir tamsiuose kambariuose. Tręšiama srutomis, kartą per savaitę. Neturint srutų, tręšiama mineralinių trąšų mišiniu ( 3 g litrui vandens ).

Tinka intejerams puošti. Aukubų būna ir margais lapais su geltonomis dėmėmis. Jos gerai auga tik šviesiuose kambariuose.


aspidistras

Aspidistras (Aspidistra Ker) – kambarinė gėlė

Aukštoji aspidistra (Aspidistra elatior Blume ) priklauso lelijinių ( Liliaceae ) šeimai. Auga Kinijoje ir Japonijoje. Lapai odiški, tamsiai žali, 10-12 cm pločio, lancetiški, staūs, ilgaamžiai, išgyvena apie 10 metų. Žiedai neryškus, išauga iš šakniastiebio, tamsiai violetiniai rudo atspalvio, varpelio formos, iš šešių apyžiedžio lapelių.

Dauginama, dalijant kerelį. Geriausia dauginti pavasarį. Išėmus iš vazono kerą, lengvai nukrečiama žemė. Dalijama peiliu. Kekviena atskirta dalis turi būti su šaknimis. Pažeistos šaknys apibarstomos trinta medžio anglimi. Kerelis sodinamas 2-3 cm gyliu. Aspidistra galima dauginti ir lapais. Kambarinės gėlės lapai nuskinami taip, kad išliktų plačioji dalis nepažeista. Truputį apdžiovinamas, dedamas į stiklainį su vandeniu. Stiklainio viršus aptepamas plastilinu, kad nepatektų oro. Po kurio laiko iš lapkočio pamato prasikala šaknys.

Sodinama į lapinės, velėnės ir perpuvusios mšlinės žemės mišinį (1:2:1). Persodinama retai, per dviejus trejus metus. Vasarą laistoma gausiai, žiemą retai, laikoma vėsioje patalpoje. Drėgmės pertekliui nejautri, gerai pakenčia ir srausą, Tręšiama srutomis (1:5) arba mineralinių trąšų mišiniu ( 5g litrui vandens ). Gerai auga 15-18 C˚ temperatūroje, šviesesnėse ir tamsesnėse patalpose.

Aspidistros forma margays lapais geriau auga šviesiose kambariuose. Tamsesnėje vietoje išauga ne tokie dekoratyvus lapai.

Tinka interjerams puošti, galima komponuoti su paparčiais ir kitais smulkialapiais augalais. Atspari dujoms, dulkėms. Auga greitai.